Esė „Amžinoji euforija“ demaskuoja šių laikų Vakarų pasaulyje įsigalėjusią laimės kaip prievolės ideologiją, reikalavimo „Būkite laimingi“ tironiją. Autoriaus nuomone, tai žiaurus įsakymas, nuo kurio vykdymo išsisukti juo sunkiau, kad jis nėra aiškiai apibrėžtas.