Nepralenkto rubajatų meistro Omaro Chajamo (apie 1048–1131) poezijos svarbiausi motyvai – vynas ir mylimoji (pagal sufizmo simboliką – dieviškoji ekstazė ir Dievas) – daro jį labai populiarų šiuolaikiniame pasaulyje.

Žvelgdamas į nebūties gelmę, Chajamas užgniaužia sielvartą, šaiposi iš piktos lemties ir ragina džiaugtis kiekviena laimės akimirka.