plinka pasikeitusi: žmonės, nudvasėję vartotojiškoje visuomenėje, todėl pasikeitęs jų elgesys, požiūris į grįžtančius, pasikeitusi vieta, kurioje buvo praleista vaikystė ir jaunystė, net asmeninių daiktų priklausomybė ir paskirtis. Dar užrašai ant marškinėlių – Kafka was born in Prague, pakeitę sovietinius lozungus, tarsi dar labiau supriešina su realia tikrove veikėjų sugrįžimo įmanomumą. Į tokią aplinką pareinančiam iš ilgos tremties kyla klausimas, ar įmanomas toks sugrįžimas ir apsigyvenimas jau pasikeitusioje aplinkoje. Gal todėl romane supinami asmeniniai išgyvenimai su istorija ir mitologija, kuri sieja tikrąją romano temą su mitologine, taip pat sugrįžimo tema, išreiškiamą Uliso apmąstymais: Dvidešimt metų jis svajojo apie šį sugrįžimą. Bet kai pagaliau sugrįžo, nustebo supratęs, kad savojo gyvenimo, jo esmės, jo branduolio ir viso to, kas jam buvo brangiausia, reikia ieškoti ne čia, Itakėje, o dvidešimt metų trukusiame klaidžiojime. Tai, kas jam buvo brangiausia, jis prarado ir visa tai būtų gebėjęs atgauti tik pasakodamas savo žygius. Kaip paralelė greta eina Uliso klajonės ir sugrįžimas, kuris paryškina tremties tragizmą bei sugrįžimo prieštaringumą iki tokio lygio, kad atrodo, jog veikėjų poelgiai peržengia laiko ir erdvės ribas, o jie abu pasmerkti išsiskyrimui ir vienatvei.