Dramos veiksmas – 1807-ieji metai, kai Napoleono karai atvijo į Prūsijos kampą karalystės valdovą Frydrichą Vilhelmą III. Bėgdamas nuo gėdingo pralaimėjimo, Hohencolernų dinastijos galva rado užuovėją tik anapus Nemuno ir Kuršmarių, paskutinėje savo karalystės pėdoje. Čia Napoleonas paliko jį ramybėje. Lygiai metus
Berlyno-Potsdamo dvaras rezidavo Mėmelyje, suteikdamas miestui karalystės sostinės statusą. 1807 m. pradžioje ir vasarą įvyko lemtingi Prūsų Yluvos ir Frydlando mūšiai; tų metų viduryje Napoleonas su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I pasirašė garsiąją „Tilžės taiką“; tų metų pabaigoje Frydrichas Vilhelmas III Mėmelyje paskelbė baudžiavos panaikinimo ediktą. Visų šių įvykių liudininkė ir net dalyvė buvo karalienė Luizė. Trapiai dešimties vaikų motinai buvo lemta gyventi tik 34 metus, tačiau ir tuo
neilgu žemės keliu ji išėjo į garbingą amžinybę. Karalienės vardas ir įvaizdis tapo legenda vokiečių kultūros žemėse. Arvydo Juozaičio drama bando paliesti karalienės Luizės paslaptį. 2015 m. dramos pagrindu Klaipėdos senajame teatre režisierius Gytis Padegimas pastatė pjesę „Karalienė Luizė