Neatmenamais laikais, kai Žemėje putojo šviesos vandenynai, kai danguje skraidė bronzos paukščiai, kai aukštesni už pilis maurojo raudoni galvijai, kai juodose upėse nardė smaragdo būtybės, kai atsirado Žmogus, baimės vergas, sėjęs ne tik mirtį, bet ir baimę, – tuomet, siaučiant tamsiosioms jėgom, šėlstant bemintėm dvasiom, buvo parašyta ši kronika, bylojanti apie vanagų princo Korumo Dailino Irsio klajones bei stebuklingus nuotykius priešistorinėje Žemėje ir Penkiuose Matmenyse.