Pastaraisiais metais Zita Mažeikaitė daugiausia reikšdavosi kaip vertėja. Savo lyrikos rinkinius išleido senokai – 1979 ir 1986 m. Taigi trečioji jos poezijos knyga atrodo kaip netikėtumas. Netikėtumą aptiksime ir rinkinio faktūroje.

Eilėraščiai turi aiškią savo aplinką, visai konkrečią. Tai sodyba Dzūkijoje, tėviškė ir jos žmonės, poetinis santykis su mirusia dailininke D. Didelyte. Unikaliai skamba močiutės Magdalenos užkalbėjimų ir būrimų jungtis su šiandienine poezijos kalba.