Prancūzų „naujojo romano“ atstovo M. Biutoro (g. 1926) romanas apie vidutinio buržua pastangas išsivaduoti iš miesčioniško gyvenimo kasdienybės.

Pasakojimas antruoju asmeniu, „sąmonės srautui“ būdingu asociatyviuoju stiliumi, gausios aliuzijos į mitologiją, dviejų miestų – Paryžiaus ir Romos – civilizacijų ir kultūrų gretinimas leidžia autoriui banaloko siužeto pagrindu ne tik parodyti sudėtingą pagrindinio personažo keitimosi istoriją ieškant moralinių orientyrų, bet kelti ir kitas šiuolaikinei visuomenei būdingas socialines problemas.