Ir aidėjo kalnai | Khaled Hosseini

Romanas prasideda širdį veriančiu ryšiu tarp dviejų motiną praradusių vaikų Afganistano kaime. Trejų metukų Pari vyresnysis brolis Abdula – labiau motina nei brolis, o dešimtmečiui Abdulai sesutė Pari yra tai viskas, ką jis turi. Kas jiems nutinka – ir kaip dideliais ir mažais dalykais visa tai aidi per daugelio žmonių gyvenimus, – įrodo moralinį gyvenimo sudėtingumą. Daugelį žmonių kartų aprėpiančiame romane, pasakojančiame ne tik apie tėvus ir vaikus, bet ir apie brolius bei seseris, gimines ir globėjus, Hosseinis visokeriopai tyrinėja, kaip šeimos nariai myli, žeidžia, išduoda, gerbia ir aukojasi vienas dėl kito, ir kaip dažnai mus nustebina artimiausių žmonių poelgiai.

Platus apimtimi ir veiksmo geografija, išmintingai ir jautriai parašytas romanas „Ir aidėjo kalnai“ giliai jaudina, įtraukia ir parodo, kad Khaledas Hosseinis gerai supranta saitus, nubrėžiančius ir formuojančius mūsų gyvenimą, ir ką reiškia būti žmogiškam.

Varomas į priekį tų pačių stebėtinų prigimtinių nuojautų ir filosofinės įžvalgos, dėl kurių „Bėgantis paskui aitvarą“ ir „Tūkstantis saulių skaisčių“ yra tokie nuostabūs, romanas „Ir aidėjo kalnai“ dar kartą parodo, kad Khaledas Hosseinis tiesiog yra gimęs būti rašytoju.