Degančios mergaitės | Tudor C. J.

Pastorė Džei Bruks, vieniša motina su penkiolikmete dukra, atvyksta į nedidelį kaimelį, tikėdamasi pradėti viską iš naujo ir rasti sielos ramybę. Deja, paslapčių gaubiamas kaimelis Džei pasitinka keista sutiktuvių dovana: senu egzorcizmo reikmenų rinkiniu ir rašteliu, cituojančiu ištrauką iš Biblijos: „Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma.“

Kuo geriau Džei ir jos duktė Flo susipažįsta su kaimeliu ir jo gyventojais, tuo giliau jos klimpsta į vietines rietenas, paslaptis ir įtarinėjimus. O kai Flo senojoje bažnytėlėje išvysta regėjimą – degančias mergaites, atvykėlėms tampa aišku, kad čia esama vaiduoklių, nenorinčių ramiai ilsėtis užmarštyje.

Tačiau atskleista tiesa gali tapti mirtinai pavojinga kaimelyje, kur kiekvienas kažką slepia ir yra susijęs su kruvina praeitimi. Niekas nenori atsiverti nekviestoms atvykėlėms.

C. J. Tudor gyvena su partneriu ir mažamete dukra. Ji gana anksti pajuto meilę tamsiam, makabriškam literatūros žanrui ir pradėjo rašyti. Tuo metu, kai jos vienmečiai skaitė Judi Blume, ji ryte rijo Stiveno Kingo ir Džeimso Herberto knygas. Gyvenime jai teko dirbti įvairius darbus: reporterės stažuotojos, radijo laidų redaktorės, šunų vedžiotojos, filmų garsintojos, televizijos laidų vedėjos, reklaminių skelbimų sudarytojos, o dabar – ir rašytojos.