Apygardos prokuroras nušalinamas nuo bylos, o jo sūnus suimamas. Endis Barberis patiria baisiausią košmarą – jis visą gyvenimą atidavė teisingumui, kita vertus, žino, kad neklystančių nebūna. Ar jam pasikliauti teismų institucija ir atiduoti savo sūnų prisiekusiųjų teismui? Juolab, kad visi Niutono gyventojai, nė neprasidėjus tikrajam teismui, jau nuteisė berniuką...

Endis Barberis su žmona Lore ryžtingai stoja sūnaus pusėn: neįmanoma, kad šis būtų galėjęs taip siaubingai pasielgti. Ar vaikas, kuriam kas vakarą palinki labos nakties, galėtų žiauriai nužudyti klasės draugą?

Ar gyvenimas po teismo, kad ir koks būtų nuosprendis, leis šiai šeimai vėl pasijusti laimingai?

Knygos autorius William Landy yra pats dirbęs apygardos prokuratūroje, tad itin meistriškai perteikia visus teismo proceso niuansus, aprašo teismo salės atmosferą, kai net subtiliausias murmesys gali daug ką reikšti. Autorius jautriai ir sumaniai atskleidžia dramatiškąją istorijos pusę, kurioje tėvams tenka sunkiai pakeliama atsakomybė už savo sūnų, aprašo beatodairišką meilę jam net tada, kai pradeda irti tvirčiausi šeimos pamatai, o klaidos ieškant išeities priveda prie beprotiškiausių poelgių.

Knygos autorius William Landay (Viljamas Lendis) – talentingas Amerikos rašytojas, pelnęs ne vieną svarų apdovanojimą ir pagrįstai lyginamas su Džonu Grišemu (John Grisham).

„Apginti sūnų“ galima laikyti neabejotinu autoriaus laimėjimu. Knyga verčia susimąstyti apie itin asmeniškus ir skausmingus asmenybės aspektus, susijusius su tėvų atsakomybe už savo vaikus, už šeimą ir net visuomenę. Romanas pasižymi puikiai sukurtais charakteriais ir dialogais, emocine gelme, gluminančia potekste: visa, kas pirmiau atrodė tiesiog neįtikima, tampa įmanoma. Susiduriama su dar vienu itin sunkiu moraliniu klausimu – ar tėvui, išmanančiam teisinę sistemą, dera pasinaudoti savo žiniomis sūnui apsaugoti, net jei šis būtų kaltas, net jei išties turėtų polinkį žudyti.