Audioknyga | Stepių vilkas, Hermann Hesse

Kas yra stepių vilkas? Tai Haris Hileris – arti penkiasdešimties metų vyras, nemėgstantis bendrauti, savo niūrią gyvenamą palėpę užvertęs knygų ryšuliais, buteliais ir dūmais. Tai vyras, neturintis jokio praktinio užsiėmimo – miega iki pietų, o, nubudęs, tesugeba apsiauti chalatą ir žengti vos kelis žingsnius. Haris nebuvo linkęs bendrauti ne todėl, kad neturėtų kuo sudominti pašnekovą – priešingai – šis žmogus buvo išskirtinio intelekto ir sielos didybės. Jo prigimtinis talentas buvo didesnis prakeiksmas nei palaiminimas, vertęs jį jaustis svetimu aplinkoje, kurios jis nekentė. Jei ir sugebėjo kam nors skirti savo jėgas – tai tam, kad galėtų niekinti jį supančią sistemą – ypač visas to meto buržujiškas pramogas, kurias laikė tuščiomis. Kodėl pats Haris save vadino stepių vilku? Nes tai svetima, laukinė ir baukšti būtybė. Kai stepių vilką sutikdavo žmonės, pirmiausia, pagalvodavo, jog tai – kenčiantis ligonis. Tiesa, Haris Hileris buvo visiškai sveikas – tik nepaprastai liūdnas ir vienišas. Tas jo visa apimantis liūdesys kyla ne iš jo prigimties trūkumų, o priešingai – iš neharmoningai didžiulių jo gabumų ir jėgos. Stepių vilkas – kančios genijus, kuris neigė net ir patį save. Iki tol, kol jį ištiko susitikimas su moterimi - nerūpestinga ir pilna gyvenimo džiaugsmo Hermina, kuri siekė nuneigti Hariui jo niūrų pasaulio matymą ir vis kvietė jį patyriminį nuotykį, pilną malonumų, aistros ir spalvų.

Tai psichologinis romanas, kuriame iki egzistencinės gelmės ieškoma harmonijos tarp prasmės ir beprasmybės, tarp kūniškumo ir dvasios poreikių, tarp tamsos ir malonumų.