Radinių namelis | Vytautė Žilinskaitė

Eikite, užeikite į šią knygą - ji tikras Radinių namelis!.. Ne! - erdvus ir talpus Rūmas, kuriame galite rasti tai, ko dar net nepametėte. Ne apie pigius blizgučius, žinoma, kalbu - jų šiame Rūme net įsivaizduoti neįmanoma, - o apie tikroje literatūroje randamas tikras vertybes: jautrumą, užuojautą, dėmesį kitam, gyvenimo džiaugsmą...

Ne bėkite, o eikite įdėmiai dairydamiesi širdimi, ir... turėtumėte išvysti šio Rūmo karalienę su trimis karūnomis, santūriai besišypsančią: „Neieškosit - nerasit!"

Apie ką aš čia kalbu?.. Aišku, apie rašytoją Vytautę Žilinskaitę, kuriai naujaisiais laikais vaikų knygų mylėtojai net tris kartus - 1997-aisiais, 2001-aisiais ir 2007-aisiais - uždėjo karūną už geriausią metų knygą vaikams bei paaugliams. Turėjo ji reikšmingų apdovanojimų ir iš anksčiau - pavyzdžiui, 1979 m. valstybinė premija už rinkinį vaikams Robotas ir peteliškė. Juk ir tos kūrybos nemažai: be geros šūsnies knygų suaugusiems, jauniesiems skaitytojams Vytautė Žilinskaitė sukūrė tris apysakas pasakas - Kelionė į Tandadriką (1984), Tik niekam nesakyk (1988), Tiputapė (1996), apysaką Kintas (2006) ir bemaž dešimt trumpesniųjų pasakų bei apsakymų rinkinių. Jūsų rankose - tų trumpesniųjų kūrinių rinktinė. Arba, kitaip sakant, - tai, kas geriausia, reikšmingiausia.

Jaučiu, jog išeidami iš šio literatūros Rūmo, atsigręšite maloniai nustebę: kokią puikią, kokią didžią vaikų rašytoją turime! Ir todėl, anot Bebaimio slieko, „sakykit, ką norit, o pasaulis puikus ir nuostabus!"