Audioknyga | Vidurio amžiaus paauglystė, arba ką veikti po 50-ies? | Lina Vėželienė

„Sulaukiau ir pakibau: teoriškai gyvenimas jau baigtas, bet aš vis dar gyvenu. Laukti mirties nuobodu, iš naujo siekti tų pačių tikslų, kuriuos jau pasiekiau, – nebeįdomu, mokytis ko nors naujo – nematau prasmės. Tai ką veikti?!“

Autorė teigia, kad, kai pasibaigia įprastų gyvenimo tikslų sąrašas, ateina laikas improvizuoti. Sulaukus 50-ies užklumpa dar viena paauglystė, ima keistis kūnas, poreikiai, vertybės. Pakimbi nežinioje su klausimu, o kas toliau? Kiekvienas amžiaus tarpsnis yra svarbus, turi savo paskirtį ir yra būtinas žmogaus gyvenimui. Tik vieniems skiriama be galo daug dėmesio, o kitus nepelnytai užmirštame. Apie paauglius, kurie žengia iš vaikystės į suaugusio žmogaus gyvenimą, prirašyta daugybė knygų, rengiami seminarai, kuriais aktyviai domisi gausus būrys tėvų ir pedagogų. Bet apie vidurio amžiaus paauglystę, ją išgyvenančiųjų problemas kalbėti nėra įprasta, nors šiuo amžiaus periodu išgyvenama krizė taip pat yra sunki ir lemianti tolimesnio gyvenimo kokybę.

Autorė dalindamasi savo patirtimi ir įžvalgomis, psichoterapijos praktika, garsių mąstytojų ir filosofų mintimis, atskleidžia vidurio amžiaus paauglystės anatomiją. Nedramatizuodama, paprastu, lengvu rašymo stiliumi pasakoja apie rimtus dalykus, gilius vidinius pokyčius. Jeigu jūs ar jūsų artimas šiuo metu išgyvena vidurio amžiaus paauglystės krizę, ši audioknyga gali tapti puikia terapine priemone, padėsiančia ją įveikti.

Galbūt laikas po 50-ies yra pats tinkamiausias laikas nusimesti visus aplinkinių primestus ir pačių prisiimtus vaidmenis ir pabandyti tapti žmogumi, ne dukra, ne mama, ne žmona, ne močiute, bet tiesiog pilnaverčiu žmogumi, gebančiu rizikuoti ir būti savo gyvenimo kūrėju? Tai laikas, kai visą dėmesį galite sutelkti į dvasinio intelekto (SQ) ugdymą, prisipažinti, kad jau per sunku, ir mokytis prašyti pagalbos, nebeieškoti patarimų ir nebeanalizuoti vaikystės traumų, nustoti terorizuoti savo kūną, supykti ir atsisveikinti su gėda bei iliuzijomis, susidraugauti su vienatve ir nelaukti mirties, nustoti būti visagaliais ir visažiniais nemirtingaisiais.

Lina Vėželienė – psichologė-psichoterapeutė, pedagogė, knygų „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete" ir „Žuvis medyje", tinklaraščio „Gyvoji psichologija" ir daugybės psichologinių straipsnių autorė. Konsultuoja individualiai, vadovauja psichoterapinėms, profesinio augimo ir šokio terapijos grupėms.