Tigras tai ne katinas | Šimkevičiūtė-Kulvelis Eglė

Tai knyga tiems, kurie ryžosi iššūkiui keletą metų gyventi ir dirbti Azijoje. Kodėl taip svarbu niekada „neprarasti veido"? Kaip patogiai numigti darbo vietoje? Kodėl tajai taip dažnai keičia darbą ir kodėl iš savo vadovo tikisi „tėviškos globos“?

Tai knyga ir tiems, kurie nori palikti komforto zoną, pažinti naująjį „aš“ ir svetimą kultūrą. Tiems, kurie nori išbandyti santykius ir patikrinti, ar drauge su partneriu žiūri viena kryptimi.

Azijos avantiūra buvo kaip tigro narvas. Jaudinausi ir bijojau prieš atidarydama to narvo duris, bet įėjau ir ne tik gavau progą paglostyti šį įdomų, pavojingą katiną, bet ir įsidrąsinusi prisiglaudžiau prie jo ir pajutau švelniąją plėšrūno pusę.
Gyvenimas Azijoje patvirtino, kad verta lįsti tigrui į nasrus.
Juk visada yra galimybė, kad jis tavęs nesuės!

Eglė Šimkevičiūtė-Kulvelis (g. 1986 m.) – teatro ir renginių režisierė, dramos mokytoja, keliautoja ir rašytoja. 2011-aisiais drauge su būsimu vyru išvyko į Vietnamą tvirtai tikėdama, kad pabus ten metus ir grįš, tačiau negrįžo. Vietnamas, vėliau ir Tailandas, įsuko juos į karščio, kvapų ir nesusipratimų sūkurį.

Ketverius metus Eglė mokė vaikus dramos vietinėse ir tarptautinėse mokyklose, statė spektaklius su geriausiais Bankoko teatro aktoriais, rašė straipsnius intriguojančiomis temomis ir keliaudama po Pietryčių Aziją nesidrovėjo užeiti į vietinių namus. Kasdieniniai kuriozai ne tik atskleidė sudėtingą rytietišką kultūrą, bet ir padėjo geriau pažinti save bei priimti drąsiausius gyvenimo sprendimus.

Pastaruosius trejus metus Eglė su šeima – dukrelėmis Ona Dite ir Uršule bei vyru Aurimu – gyvena Naujojoje Zelandijoje.