Pirmuosius „Paryžiaus splino“ eilėraščius proza Baudelaire paskelbė 1857-aisiais.

Kaip poezijoje, prozoje Baudelaire lieka ištikimas tai pačiai netaisyklingumo (kartais net šlykštumo) estetikai. Nusileisdamas į kraštutinybių pragarus, jis pasiekia labai aukštą, tiesiog niekam neprilygstamą tyrumo ir nekaltumo laipsnį.