Labiausiai mane pritrenkė neįtikėtinas jo dangiškųjų pašnekovų švelnumas, neįtikėtinas familiarumas su savo mažutėliu. Aš buvau mažojo Vano paprastumo ir begalinio nuoširdumo liudininkas, todėl negalėjau abejoti jam padiktuotų žodžių tikrumu. Vis dėlto prisipažįstu, kad „mažylį" ne visada buvo lengva suprasti. Man atrodo, kad senasis tėvas Brėbionas, guosdamas iš Kvangujeno klebonijos išvytą Vaną, pasakė labai teisingus žodžius: „Vienas Dievas pajėgia tave suprasti“.