Luna Mei | Ero. Vilkė: jei tik man nereikėtų tavęs prarasti…

Istorija, prasidėjusi nekalta pažintimi, tęsiasi, Viktoriją ir Kristupą įtraukdama į aistrų, meilės ir pavydo sūkurį. Kristupą ji turėtų pamiršti, tačiau negali atsilaikyti nevaldomai traukai ir dabar turės su tuo gyventi. Kaip kurti naują gyvenimą, kai senasis atrodo daug patrauklesnis? Kristupą vis dar valdo kiti, tačiau jis maištauja ir tiki ateitimi. Tik ar ateitis galima, kai turi gyventi pagal jau paruoštą gyvenimo planą?

Viktorija žino – Kristupas ją tikrai myli, ir jos jausmai skausmingai tvirtėja. Nėra kelio atgal. Jis yra tik į tuos dalykus, kurie įvyks per ateinančius metus. Kur nuves meilė, neturėjusi teisės prasidėti?