Tiesos sakymas yra tiesiogiai susijęs ir su jos priėmimu, kas niekada nebuvo nei lengva, nei malonu. Šiuo požiūriu Jozefas Mackiewiczius buvo „nepatogus“ rašytojas. Jis niekada nesiliovė stebėti ir su gamtininko tikslumu aprašyti jautrių ir nemalonių, tačiau tikrų įvykių: romane „Kelias į niekur“ atkuriamas 1940-1941 m. sovietinės okupacijos laikotarpis Vilniaus krašte. Veikėjų likimai, pagrįsti tikrais faktais, anksčiau autoriaus aprašytais daugelyje publicistinių reportažų, čia realistiškai supinami į sovietizuojamos visuomenės irimo kroniką.