Knygos pradžioje jautriai apibūdinta dvasinė krizė, kurią gyvenimo pabaigoje patyrė sergantis marabutas, vienišas gulėdamas dykumos trobelėje ir guodžiamas tik Eucharistijos artumo. Ar jo gyvenimas turėjo prasmę? Ar teisingai jis suprato savo pašaukimą? Spalvingai rašantis biografas ieško atsakymų į šiuos klausimus.