Pierre‘as Bourdieu ir socialiniai meno žaidimai | Gaižutytė – Filipavičienė Žilvinė

Monografijoje tiriama prancūzų sociologo P. Bourdieu meninio lauko teorija ir jos sklaida dabartinėje Vakarų Europos ir Lietuvos menotyroje. I-ojoje dalyje aptariama meno sociologijos problematikos sklaida XIX -XX a. pirmosios p. prancūzų humanistikoje: sociologijos, socialinės istorijos, meno istorijos ir estetikos teorijos, kuriose įvairiais aspektais nagrinėjami meno ir visuomenės santykiai. Apibrėžus pagrindinių meno sociologijos teorijų tipologinius bruožus, meno sociologijos pakraipos teorijos suskirstomos į pagrindinius raidos etapus, kuriuos jungia idėjų, metodologinių prieigų bendrumas: ikisociologinė kryptis; socialinė meno istorija; tiriamoji sociologija. II ir III dalyse analizuojama Bourdieu meninio lauko teorija. IV-oji skirta Bourdieu idėjų recepcijai: nagrinėjamos meninio lauko sociologijos tranformacijos prancūzų meno sociologijoje bei jo idėjų sklaida Lietuvos menotyroje. Tyrimas išryškino esminę teorinių paradigmų kaitą prancūzų meno sociologijos raidoje. Naujiems tyrimams būdingas socialinių ir humanitarinių mokslų suartėjimas. Prieinama išvados, kad Bourdieu mokyklos meno sociologija atitiko pasikeitusius menotyros poreikius ir pasitarnavo kokybiškai naujos į sociologinę problematiką orientuotos postmodernios meno sampratos įtvirtinimui. Meninio lauko teorija išreiškė bendras Vakarų humanistikos tendencijas, pagrindė visa apimančią sociologinės pakraipos meno pažinimo sistemą, į meno istorijos tyrimus įvedė naujų netradicinių tarpdalykinių meno tyrinėjimo metodų bei strategijų