Svečiuose LRT radijo žurnalistas Šarūnas Dvareckas

Lietuvių egzotiškoje Tenerifės saloje kasmet apsigyvena vis daugiau, tad ir poreikis lietuviškai knygai bei kultūrai čia atsiranda. „Čia augantys vaikai vartoja vis mažiau lietuviškų žodžių, greitai perima ispanų kalbą. Jeigu mes neskaitysime, jeigu tėvai neskaitys, jeigu nebus tų dalykų po ranka, savo kalbą mes tiesiog pamiršime“, – LRT RADIJUI sako „Knygų namai“ Tenerifėje įkūrėja Goda Koriznaitė.

Knygas gabena laivais ir lėktuvais

Ispanijai priklausančiose Kanarų salose yra lietuvių vis labiau atrandama Tenerifės sala – didžiausia Kanarų salyne. Čia net apie 300 saulėtų dienų. Šilčiausiu laikotarpiu, vasarą, termometro stulpelis nerodo daugiau nei 28, o žiemą temperatūra nenukrenta žemiau 19 laipsnių šilumos. Ne veltui sala vadinama „amžinojo pavasario sala“.

Tenerifę lietuviai atranda ne tik atostogoms, bet ir gyvenimui. Čia veikia ir lietuviški „Knygų namai“-biblioteka, kurioje ne tik iš Lietuvos gabenamos knygos, bet vyksta ir susitikimai su rašytojais.

Prieš keletą metų įkurti lietuvišką biblioteką beveik milijoną gyventojų turinčioje saloje sumanė Goda Koriznaitė. Ji kreipėsi į Lietuvoje esančias leidyklas, prašydama dovanoti lietuviškos literatūros. Šiandien lietuviškos knygos į „amžinojo pavasario salą“ keliauja ne tik lėktuvais, bet ir keltais bei laivais – per didžiausią saloje uostą Santa Krus de Tenerifė.

Nijolės Narmontaitės ketvirtos knygos „Aktoriai, aprengėjos ir scenos darbininkai“ pristatymas | „Knygų namų” arch. nuotr.

Knygų palieka ir iš Lietuvos atvykę turistai. Knygoms iš Lietuvos pasiekti tolimąją Tenerifės salą padeda knygų ambasadorė Agnė Pocienė, turinti verslą ir gimtojoje Lietuvoje.

Žemėlapyje – vienišas taškelis

Turbūt dažnas pamenate, kad praėjusią vasarą Lietuvos bibliotekose vyko akcija „Vasara su knyga“. Tenerifės lietuviški „Knygų namai“ buvo pirmoji iš užsienio bibliotekų, kuri prisijungė prie šios akcijos.

Žemėlapyje visa Lietuva žaliavo nuo pažymėtų bibliotekų ir tik kažkur kitame pasaulio pakraštyje mirktelėjo vienišas žalias taškiukas, skelbiantis, kad ir tolimoje Atlanto vandenyne esančioje saloje yra biblioteka, kurioje taip pat yra skaitomos lietuviškos knygos.

Goda Koriznaitė ir Agnė Pocienė sako, kad didžiausias iššūkis buvo sudalyvauti tokioje akcijoje, mat užregistruoti biblioteką, pasirodo, nebuvo jau taip paprasta. „Dalyvavome iššūkyje „Vasara su knyga“, kurioje pirmieji prisijungėme pasauliniu lygiu skatinti skaityti. Geras iššūkis buvo ir pačios bibliotekos užregistravimas šioje akcijoje. Registruojame, o vietovių pasirinkimuose matom: Kaunas, Varėna, kiti Lietuvos miestai, – šypsosi viena kitą papildančios pašnekovės. – Tuomet rašėme elektroniniu paštu, kad mūsų biblioteka yra Tenerifėje“.

Knygų namų ambasadorės: Goda Koriznaitė, Agneta Daukantaitė Vansevičienė, Agnė Pocienė, Inga Šimelevičiūtė, Edita Andrijauskienė, Viktorija Grajauskienė | „Knygų namų” arch. nuotr.

Tenerifės bibliotekos įkūrėjos gavo atsakymą, kad platforma bus papildyta. „Buvo labai įdomu stebėti bibliotekų, prisijungusių prie akcijos, žemėlapį. Žemėlapyje visa Lietuva žaliavo nuo pažymėtų bibliotekų ir tik kažkur kitame pasaulio pakraštyje mirktelėjo vienišas žalias taškiukas, skelbiantis, kad ir tolimoje Atlanto vandenyne esančioje saloje yra biblioteka, kurioje taip pat yra skaitomos lietuviškos knygos“, – iniciatyva prisijungti prie skaitymo akcijos didžiuojasi A. Pocienė.

Lietuviška biblioteka – tai ne tik knygų lentynos, tai ir socialinė erdvė, daugybė įdomių žmonių, susitikimų, knygų pristatymų, teminių dirbtuvių.

Pasak jos, prie skaitymo akcijos prisijungė ir kitos bibliotekos, esančios užsienyje. „Prisijungė Ukrainoje esanti biblioteka, mūsų draugai Graikijoje. Taip pat Valencija, kuri netgi nacionalinėje bibliotekoje prieš devynis metus įkūrė savo lietuvišką lentyną, – optimizmu trykšta lietuviškos bibliotekos Tenerifėje įkūrėja. – Džiugu, kuomet paleidžiama banga skaityti per visą pasaulį“.

Skaito, kad nepamirštų kalbos

A. Pocienė teigia, kad lietuvių saloje kasmet apsigyvena vis daugiau, tad atsiranda ir poreikis lietuviškai knygai bei kultūrai. Pasak jos, čia augantys vaikai vartoja vis mažiau lietuviškų žodžių, greitai perima ispanų kalbą. „Tokių vaikų žodynas retėja, jie pamiršta žodžius, labai greitai pradeda kalbėti ispaniškai. Tad jeigu mes neskaitysime, jeigu tėvai neskaitys, jeigu nebus tų dalykų po ranka, savo kalbą mes tiesiog pamiršime“, – kolegei antrina G. Koriznaitė.

Kurdami biblioteką skatiname skaityti lietuviškai ir dalintis jau perskaitytomis knygomis. Skatiname bendrauti.

Praėjusių metų lapkričio 15 d. lietuvių bendruomenei Tenerifėje buvo ypatinga – duris atvėrė antroji lietuviška biblioteka „Knygų namai“ Tenerifėje.

Lietuvių bendruomenės pirmininkė Agneta Daukantaitė-Vansavicienė, Lietuvos garbės konsulas Carlos Alberto Lorenzo Ibáñez ir Goda Koriznaitė | „Knygų namų” arch. nuotr.

„Lietuviška biblioteka – tai ne tik knygų lentynos, tai ir socialinė erdvė, daugybė įdomių žmonių, susitikimų, knygų pristatymų, teminių dirbtuvių. Kurdami biblioteką skatiname skaityti lietuviškai ir dalintis jau perskaitytomis knygomis. Skatiname bendrauti, – LRT.lt sako G. Koriznaitė. – Visos knygos ir žurnalai, atkeliavę iš Lietuvos ir dovanoti bibliotekai, nuo šiol skaitytojų laukia dvejose vietose: Mažojoje bibliotekoje Adechės mieste ir Knygų terasoje Puerto de Santiago uostamiestyje“.

Advento vainiko dirbtuvės „Knygų namuose” | „Knygų namų” arch. nuotr.

Bibliotekos Tenerifėje įkūrėja Goda prašo poilsiautojų, atvykstančių čia iš Lietuvos, atrasti vietos savo lagamine lietuviškai knygai ir padovanoti ją lietuviškiems knygų namams.

Plačiau apie lietuvišką biblioteką Tenerifėje – radijo įraše