M. Kunderos romanas „Gyvenimas yra kitur” sukurtas 1969 m. Čekoslovakijoje (bet dėl politinių aplinkybių pirmiausia išleistas 1973 m. Prancūzijoje). Tai ne vienintelis romanas, kurio veiksmo vieta – Čekoslovakija. Vienuose romanuose veiksmo vieta ir istorinis fonas yra komunistinė Čekoslovakija, („Pokštas”, „Juokingos meilės”, „Atsisveikinimo valsas”), kituose — liberalioji Prancūzija („Nepakeliama būties lengvybė”, „Nemirtingumas”, „Lėtumas”, „Tapatumas”).

Romano „Gyvenimas yra kitur“ pasakotojo pozicija išaiškėja anksti – jis čia visagalis ir jo vaidmuo didžiausias. Jis pasižymi sugebėjimu reguliuoti įvairius stebėjimo rakursus pagal savo valią. Į veikėjus žvelgiama tarsi iš stebėjimo punktų, kuriuos autoriui panorėjus galima keisti. Kartais rašytojas istoriją gvildena lyg nešališkas stebėtojas, paaiškindamas apie veikėjų charakterį ir jų padėtį tam tikroje situacijoje. Kartais leidžiasi į monologinę diskusiją su skaitytoju, nuklysdamas nuo pagrindinės istorijos.

Svarbu yra tai, kad veiksmo foną sudaro  komunistinė Čekoslovakija, ir joje vykstantys perversmai. Tačiau esminė žmogaus ir totalitarinės sistemos konfrontacija vyksta ne politiniame, o egzistenciniame lygmenyje, — veikėjų sąmonėje, jų gyvenimo įvykiuose. Tai atsispindi ir vyraujančioje romano nuotaikoje. Be politinio atspalvio, atskleidžiamas žmonių tarpusavio bendravimas: meilužiai, mylimieji, motina ir sūnus, tėvas ir mama. Santykiams užmegzti ir išlaikyti neužtenka vieno žmogaus, tam būtinas pats nestabiliausias socialinis junginys – diada. Tai tarsi santykių fantasmagorija, į kurią įtraukiamas ir pagrindinis veikėjas.