Miranda su Deividu palieka Londoną ir su vaikais atsikrausto gyventi į kaimą – senovišką dvarą, apsuptą kadaise buvusio puikaus sodo. Nors ir netroškusi kaimo idilės, Miranda tikisi čia įgyvendinti seną svajonę – parašyti romaną, o Deividas – savaitgaliais pailsėti nuo miesto šurmulio.

Tačiau viskas klostosi visai kitaip, nei jie tikėjosi. Ištrūkę iš miesto sumaišties Miranda su Deividu patenka ne į idilę, o į akistatą su savimi ir nutylėtomis nuoskaudomis, neišsakytu nepasitenkinimu ir abejonėmis. Šeimą ištinka krizė. Deividas vis mažiau prabūna namie, vaikai žaidžia kas sau, o nuobodžiaujanti Miranda pasijunta beviltiškai vieniša…

Ir tuomet į duris pasibeldžia paslaptingas žavus nepažįstamasis…

Paaiškėja, kad tai prancūzas sodininkas, puoselėjęs dvaro sodą, kai jame gyveno ankstesnieji šeimininkai. Kaip ir sodas, svečias turi didelę paslaptį…