Audioknyga | Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą, Andrus Kivirähk

Autorius pasitelkdamas estų pasakų, legendų motyvus pasakoja apie XIII a. Estiją, geležiuočių ir slibinų laikus. Pagrindinis veikėjas Lėmetas - paskutinis senos, ilgus amžius giriose gyvenusios ir gyvačių kalbą mokėjusios giminės palikuonis, turintis ypatingų gebėjimų. Jis gyvena pokyčių ir virsmų laike. Į kraštą atkeliavę geležiuočiai atnešė naujus papročius, kitokio maisto ir tikybos. Sekdami atėjūnų pavyzdžiu miško žmonės ėmė keltis į kaimus, dirbti sunkius žemės ūkio darbus, išpažino krikščionybę, ėmė vokiškai giedoti bažnyčios chore ir išsižadėjo savo kilmės. Kadaise žmonės, gyvatės ir lokiai gyveno kaip broliai, į mūšį jota vilkams ant nugarų, o dešimčiai tūkstančių vyrų gyvate sušnypštus, nubusdavo Šiaurės Slibinas, kuris padėdavo nugalėti visus priešus. Tačiau senasis pasaulis pamažu atsitraukia, užsiveria, grimzta vis giliau į praeitį su savo paslaptimis ir tradicijomis, vis mažiau žmonių jį prisimena, vis mažiau jo pasigenda.

Romano vertėja iš estų kalbos Agnė Bernotaitė-Jakubčionienė viename interviu romaną pavadino keistu, nurautu, kupinu netikėtų vaizduotės blyksnių. Ir dar pridūrė: „Knyga rimta, kuo rimčiausia: pabandykite prajuokinti skaitytoją (juk kur kas lengviau jį sugraudinti ar šokiruoti), išmaniai atseikėti farso, išlaikyti komišką įtampą, skoningai ironizuoti stereotipus – menki juokai.“

Nuo pasirodymo 2007-aisiais šis romanas išverstas į prancūzų, vokiečių, ispanų, anglų, rusų, suomių, vengrų, olandų, danų, čekų, latvių kalbas ir netgi setų, Estijos tautinės mažumos, dialektą; pelnė prestižinių apdovanojimų ir Estijoje, ir užsienio šalyse, o autoriui – įdomiausio šiuolaikinio estų rašytojo vardą. Andrus Kivirähk lyginamas su J. R. R. Tolkieno, Marko Twaino ir Terry Pratchetto kūryba. Tai vienas įdomiausių ir kontraversiškiausių estų šiuolaikinės literatūros kūrinių.