Knygoje „Aistros įveika” galime rasti daug klasifikuotos, tačiau suprantamai pateiktos informacijos apie įvairias žmogaus stipriai emociškai nuspalvintas silpnybes, kurios dažnai ir virsta destruktyviomis aistromis.

Knygos pradžioje daugiau dėmesio skiriama kūniškosioms aistroms (pilvapenybei, paleistuvystei), kur pateikiama nemažai įdomių šių silpnybių įveikos strategijų. Toliau nagrinėjami dar sudėtingesni psichologiniu požiūriu fenomenai – sielos ir dvasios aistros, tokios kaip godumas, rūstumas ir pyktis bei agresija, liūdesys, nerimastingumas ir daugiasielvartavimas, vangumas ir depresija. Knygos pabaigoje rasime išsamiai aprašytas bene sudėtingiausias ir todėl dažnai sunkiai atpažįstamas žmogiškąsias silpnybes – tuštybę ir puikybę.”