Veikale „Fiktyvumas ir įsivaizdavimas” Iseris istoriškai ir kritiškai apžvelgia požiūrius į pramanus, vaizduotę ir žaidimą literatūrologiniame, filosofiniame, antropologiniame kontekste bei gvildena klausimą, kodėl žmonėms reikalingos fikcijos ir grožinė literatūra. Autorius parodo, kad nuo pat Antikos grožinėje literatūroje itin svarbią vietą užėmė žaidimas, kurio įvairios formos ir raida atskleidžia žmogaus savęs paties peržengimą.